Autizmas: ar tikrai reikia taip paniškai bijoti šios diagnozės? (9)

Autizmas – tai raidos sutrikimas, prasidedantis dar vaikystėje ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Tikėtina, kad ateityje autizmas bus laikomas nebe sutrikimu, bet būdo, mąstymo ypatybe, kitoniškumu ir pan., nes ši diagnozė netrukdo gyventi visavertį gyvenimą, veikiau atvirkščiai: autizmo spektrą turintys suaugusieji yra labai gabūs, talentingi.

Statistika. Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas 1 iš 44 vaikų (palyginti: 2000-aisiais – vos 1 iš 150 vaikų). Autizmas vienodai būdingas visų rasių, etninių ir socialinių grupių vaikams.

Šis sutrikimas net 4 kartus dažniau pasitaiko berniukams, mergaitėms jis diagnozuojamas kur kas rečiau. Dažniausiai pirmieji autizmo ženklai-pranašai pastebimi dar iki 3-iojo vaiko gimtadienio.

Viena iš autizmo formų – Aspergerio sindromas.

Kas gali nulemti autizmo spektro sutrikimo vystymąsi?

Vaikui diagnozavus šį sutrikimą, tėvams pasireiškia lengva panika, jie suskumba paneigti diagnozę arba atvirkščiai: ieško atsakymų, kas galėjo sutrikimą nulemti. Visuomenėje sklando pačių įvairiausių mitų: esą autizmą sukelia skiepai, užterštas oras, virusai, netgi blogas auklėjimas arba dažni konfliktai šeimoje ir pan. Neretai apie diagnozę išgirdę tėvai pradeda tyrinėti giminės medį ir genofondą.

Tačiau tiesa – ta, kad iki pat šių dienų nėra tiksliai aišku, kas nulemia ir sukelia autizmo spektro sutrikimą. Sutrikimas formuojasi dėl pačių įvairiausių faktorių: tai genetika, biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą ir po jo. Visa tai neigiamai paveikia smegenų vystymąsi.

Autizmo spektro sutrikimo simptomai

Autizmo spektro sutrikimo simptomų yra visa galybė, ir skirtingiems vaikams sutrikimas pasireiškia skirtingomis formomis, skirtingu intensyvumu. Vienų vaikų elgsenoje galima pamatyti akivaizdžius autizmui būdingus sutrikimus, kitų elgesyje jie – vos matomi.

 Autizmo spektro sutrikimo simptomus galima suskirstyti į kelias stambesnes grupes.

Komunikavimo, kalbos suvokimo sunkumai:

• neatsiliepia, nereaguoja šaukiamas vardu;
• lėta kalbos raida, galima regresija, kai praranda jau anksčiau įgytus kalbos įgūdžius;
• sunkiai išreiškia savo norus;
• neklauso nurodymų;
• kartais gali atrodyti, kad vaikas negirdi, kas jam sakoma;
• kai kažkas vaikui šypsosi, jis neatsako tuo pačiu, taip pat nežiūri žmonėms į akis.

Sunkumai socialinėse situacijose:

• yra užsisklendęs savyje, tarsi gyvena savo pasaulėlyje;
• vaikui įdomesni – ne žmonės, bet daiktai;
• mėgsta vienatvę, o ne kitų vaikų ar suaugusiųjų draugiją;
• nemoka žaisti su žaislais arba atranda naujų, neįprastų žaidimo su jais būdų;
• sudėtinga žaisti komandinius, grupinius, vaizduotės žaidimus;
• vaikas nerodo pirštu į daiktus, nemojuoja atsisveikindamas;
• neseka tėvų žvilgsnio;
• yra užsispyręs: nenori nieko keisti, mokytis kažką nauja;
• agresijos priepuolis vaiką gali ištikti tarsi iš nieko.

Aiškios struktūros, sistemos poreikis:

• vienas dažniausiai minimų simptomų – daiktų tvarkymas, preciziškas jų dėliojimas į vieną liniją, tam tikros griežtos tvarkos įvedimas;
• gali būti net liguistai prisirišęs prie daiktų, žaislų ar taisyklių (pavyzdžiui, visada rengiasi tik tam tikrus drabužius);
• kartoja tuos pačius veiksmus;
• dažnai kartoja keistus, nemotyvuotus judesius (sukasi ratu, linguoja, dažnai yra linkęs ir žvairuoti).

Empatijos, pojūčių perteklius arba trūkumas:

• nemoka dalytis daiktais;
• atrodo labai nepriklausomas, su niekuo nesusisaistęs emociškai;
• nemėgsta prisilietimų, artumo;
• atrodo, kad vaikui niekada neskauda;
• yra jautrus garsams, šviesai, jį gali bauginti tam tikri daiktai ar prietaisai.

Šis simptomų sąrašas nėra baigtinis – jį specialistai nuolat pildo.

Į kokį elgesį reikėtų atkreipti dėmesį ankstyvoje vaikystėje?

Paprastai tėvai jau ankstyvoje vaikystėje pastebi, kad jų vaikas yra kitoks. Pavyzdžiui, vieni iš pirmųjų pasireiškia bendravimo sunkumai: vaikas beveik nesidomi bendraamžiais, nenori ir nemoka su jais bendrauti, palaikyti kontaktą.

Taip pat sutrikimą turintys vaikai nesupranta gestų, kūno kalbos, veido išraiškų ir kt. Jiems svetima ir intuicija, gebėjimas suvokti, ko kiti žmonės nori.

Galiausiai, autistiški vaikai yra labai nelankstūs, susikoncentravę į vieną veiklą: pavyzdžiui, nuolat žaidžia tik kaladėlėmis, valgo tą patį maistą, nori žiūrėti tik vieną konkretų filmuką ar skaityti vieną knygelę.

Taigi, pastebėjus tokį ir panašų elgesį kitas tėvų žingsnis – pokalbis su šeimos gydytoja ir specialistų (pirmiausiai neurologo) konsultacijos.

Kaip autizmas diagnozuojamas ir gydomas?

Šiuo metu nėra ir veikiausiai greitai nebus vieno tikslaus tyrimo ar metodo, padedančio diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Dažniausiai vaikams pagalbą teikiantys centrai pasitelkia kelis metodus: organizuoja veiklas, kurių metu stebi vaiko elgesį, tėvams pateikia standartizuotus testus ir kt.

Kaip nėra vieno metodo autizmo spektro sutrikimui diagnozuoti, taip nėra ir vieno visais atvejais tinkamo gydymo būdo. Kiekvienam pacientui parenkama individuali terapija, prieš tai nuodugniai įvertinus vaiko raidos sutrikimus, poreikius, esamus ir trūkstamus gebėjimus.

Kodėl tėvams sužinojus diagnozę nereikėtų panikuoti?

Dažnai tėvai diagnozę ignoruoja, kaltina save ir aplinką. Tačiau autizmo spektro sutrikimas tikrai nėra nuosprendis, o visai šeimai sutelkus jėgas galima pasiekti stulbinamų rezultatų.

Specialistai tėvams turi vieną tikslų patarimą – kuo anksčiau pradėti tikslingai dirbti su vaiku ir taikyti inovatyvias pagalbos priemones, kurių šiandien apstu.

Be to, apie diagnozę sužinojusiems tėvams svarbu įsisąmoninti, kad šis sutrikimas atneš ir naujų galimybių, ir turi ne tik neigiamų, bet ir stipriųjų pusių:

• autistiškas vaikas turi puikią vizualinę atmintį;
• vaikas yra itin pastabus detalėms, smulkmeniškas gerąja prasme;
• jis geba labai susikoncentruoti, ypač jei veikla jį įkvepia, jam patinka, greitai tos veiklos nebaigia;
• geba nestandartiškai mąstyti;
• yra lojalus, ištikimas;
• yra tvarkingas ir organizuotas;
• nemoka meluoti, išsisukinėti, apsimetinėti, visada viską sako tiesiai.

Taigi, kai visa šeima autizmo spektro sutrikimą ims traktuoti ne kaip ligą, bet kaip galimybę, gyvenimas nebeatrodys toks sudėtingas.